Vaikai mokosi žaisdami! Egzistuoja posakis: „Mums niekada nepavyks užauginti išminčių, jeigu vaikams uždrausime dūkti“. Dūkimas ir žaidimai vaikams – natūrali būsena, kuri jiems ir atveria plačiausius kelius į pasaulio pažinimą. Žaisdamas, mėgdžiodamas suaugusiuosius ar žaidimu atkartodamas savo aplinkos modelį vaikas po truputį žengia į suaugusiųjų pasaulių. Tad nesistenkime primesti vaikams pernelyg rimto požiūrio į pasaulį, geriau kartais ir patys tapkime mažais vaikais ir padūkime kartu.

Žaisdami kartu su vaikais, Jūs lavinate jų mąstymą ir vaizduotę,  diegiate pagrindus, kurių reikės mokantis vyresnėse mokyklos klasėse. Tačiau, yra ir daugiau aspektų, susijusių su vaikų tobulėjimu, kurie įrodo, kad žaidimas vaikui nėra paprasta pramoga. Žaisdami mažyliai įtemptai dirba. Pavyzdžiui, statydamas kaladėlių bokštą ar perimdamas barškutį iš vienos rankos į kitą, vaikas susipažįsta su pasauliu.

Ir labai svarbu neprimetinėti vaikams savo „suaugėliško“ požiūrio į žaidimą. Stengtis nekelti ypatingų reikalavimų ir leisti vaikui žaisti savaip. Paklausite, – kodėl vaikams reikia leisti žaisti nereikalaujant rezultatų? Atsakysime, – dažnai apsunkiname vaikų žaidimus, siekdami, kad pati žaidimo veikla atneštų apčiuopiamą rezultatą vaiko ugdymui. Tačiau mes klystame.

Vaikas, kuris žaisdamas priima netradicinius sprendimus, tarkime, spalvindamas gyvūnus tokiomis spalvomis, kurios neatitinka tikrosios jų kailio spalvos, jis mokosi ir vysto savo kūrybinį mąstymą. Leisdami vaikui žaisti pagal savo taisykles, suteikiame vaikui galimybę išreikšti savo pasaulėžiūrą, ugdome jo kūrybingumą. O turėdami kantrybės ir lėtais žingsneliais atskleisdami vaikui tikrąją daiktų prigimtį, suteiksime jam pasitikėjimo savimi.

Tad žaiskime besidžiaugdami, o ne siekdami medalio už aukščiausią kaladėlių bokštą ar tiksliausiai nuspalvintą piešinėlį. O, žaisdami drauge su vaikais, pagal jų diktuojamą ritmą ir taisykles, ir patys atsipalaiduosime, pajusime šio proceso žavesį ir savo linksmumu įkvėpsime atžalas.