Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.“
Šie žodžiai, ištarti vieno iš unikaliausių žmonijos istorijoje protų, mus įkvepia ir atskleidžia neginčijamą tiesą, kad mokymasis įprasmina mūsų kasdienybę. O vaikai, besimokydami, mina savo ateities takus. Brėžia savo gyvenimo kelio gaires. Tačiau, kiekvienas kelias tuo žavesnis, kuo daugiau skirtingų patirčių įgauni, žingsniuodamas juo.
Todėl vaikų lavinimo prioritetu vis dažniau tampa žinių perdavimas žaisminga, neįprasta forma. Mokytojai ir dėstytojai pamokoje stengiasi pasitelkti vaizdžius dėstomų dalykų pavyzdžius, suprasdami tai, kad vaikams įsisavinti medžiagą kur kas lengviau, kai ji pateikiama linksmai, išradingai ir suteikiant vaikams galimybę aktyviai dalyvauti mokymosi procese.
Tačiau vis daugiau kalbama ir apie tai, kad tėvai taip pat privalo įsitraukti į vaikų ugdymo procesą: padėti jiems ruošti namų darbus, palaikyti nuolatinį kontaktą su vaikų mokytojais, stengiantis susipažinti su savo vaiko pasiekimais ir sunkumais, iškylančiais jo mokymosi procese.
Toks aktyvus tėvų dalyvavimas vaiko lavinime, lemia geresnius jo pasiekimus mokykloje, daro teigiamą įtaką ne tik atžalos mokymosi pasiekimams, bet ir vaiko socialiniams įgūdžiams, padeda jam susikurti ir puoselėti norą siekti didesnių perspektyvų ateityje. O kadangi vaikai ima pavyzdį iš mūsų – savo tėvų, linkime, kad kiekviena diena prabėgtų mokantis. Ne tik su savo vaikais, bet ir vardan jų!
