„Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų.“ Albertas Einšteinas. Ji užaugina mums sparnus, kviečia kilti aukštyn. Apie pažinimo aistrą ir siekimą kuo daugiau sužinoti rašė rusų mokslininkas N. S. Leitesas (1918–2013 m.). Jis teigė, kad pagrindinis talentingo vaiko poreikis, nepriklausomai nuo amžiaus, temperamento, charakterio, interesų, lyties, sveikatos ir pan., yra pažinimo aistra. Kitaip tariant, būtent pažinimo aistra – pagrindinė talentingo vaiko charakteristika.

Šis mokslininkas taip pat pastebėjo dar vieną labai įdomų faktą, susijusį su talentingais vaikais ir jų troškimu pažinti supantį pasaulį. Pasirodo, kad talentingų vaikų gabumai vystosi iš turimų savybių, kuriomis toks vaikas apdovanotas, esant vienai būtinai sąlygai. Veikla, kuria užsiima vaikas, turi būti susijusi su teigiamomis emocijomis, kitaip tariant, teikti džiaugsmą, malonumą. Jeigu šis veiksnys yra – įgimtos protinės savybės vystysis, jeigu šio veiksnio nebus, gabus vaikas gali ir neišreikšti visų savo gebėjimų.

Todėl daugelis edukologijos specialistų pabrėžia būtinybę vystyti būtent tuos vaiko gabumus, kuriuose labiausiai reiškiasi jo talentas. Įgimtas talentas kalboms gali būti palaidotas, jeigu vaikas per prievartą bus verčiamas kalti matematikos ir chemijos formules. Ir atvirkščiai, talentingo matematikos vunderkindo nereikėtų „kankinti“, verčiant idealiai kalbėti keletu užsienio kalbų ar pan. Vystykime savo vaikų gabumus, padėkime jiems siekti aukštumų mėgstamoje srityje. Net iš pažiūros neperspektyvi specialybė gali atnešti laimingą ir gerai materialiai aprūpintą ateitį, jeigu šioje srityje Jūsų vaikas bus puikiu specialistu.

Tėvai geriausiai pažįsta savo atžalą ir vaidina lemiamą vaidmenį jų talentų ugdyme. Jeigu Jūsų vaikas kol kas neišreiškė susidomėjimo kuria nors viena disciplina, visai geras būdas atrasti tikrąjį vaiko pašaukimą – įvairūs būreliai. Galbūt teks išbandyti ne vieną, kol Jūsų mažasis ar mažoji suvoks, kas jam labiausiai arti širdies. Taigi nereikia pykti, jeigu vaikas po kurio laiko atsisako vienos ar kitos veiklos. Kaip ir visur, ieškant savojo kelio reikalinga kantrybė. Mūsų – tėvų – pareiga – paremti ir skatinti mažojo genijaus ieškojimus. O rezultatas – vertas pastangų.