Aiškiausias mūsų vaikų brendimo ženklas – tai momentas, kai jie nustoja mus mokę. Leiskime savo vaikams subręsti pamažu, neatimdami iš jų taip reikalingos galimybės išjausti mažam vaikui būdingus jausmus (nekantrumą, nepastovumą ir kt.) ir išsemti vaikystės teikiamus lobius su kaupu. Ir leiskimės būti mokomais jų vaikiškos išminties, nesistengdami dirbtinai priartinti momento, kai vaikiškas žavesys ir nuoširdumas ims dilti ir virs suaugusiojo racionalumu.
Taigi nusprendėme pakalbėti su Jumis tema: kodėl neturėtume pernelyg apkrauti vaikų pareigomis ir reikalavimais, tokiu būdu atimdami iš jų vaikystę. Pateikiame medžiagą, paremtą knyga „Pašaukimas būti mama“. Galbūt viena didžiausių mūsų problemų yra ta, kad iš žmonių pernelyg dažnai atimama vaikystė? Ne ta prasme, kad neturime ledų ar spalvotų balionėlių, žaislų ar švenčių. O ta prasme, kad iš vaikų vis dažniau atimama teisė būti vaiku? Tiesiog vaiku, kuris nėra apkrautas gausybe reikalavimų ir lūkesčių. Kuris neprivalo įsijausti į suaugusiųjų vaidmenį, suprasti jų nuotaikas, tinkamai elgtis?
Galbūt dėl šio vaikystės trūkumo, šiais laikais tiek daug suaugusiųjų, kurie vis dar šiek tiek vaikiški? Jie stengiasi atsakomybę už savo gyvenimą perleisti kitiems – vyrui, žmonai, tėvams… Galbūt tokie žmonės kompensuoja tą iš jų kadaise atimtą galimybę būti vaiku? Tačiau šis pavėluotas gebėjimas būti vaiku kenkia suaugusiajam. Tokiam žmogui sunkiau priimti sprendimus ir būti savarankišku.
Vaikai, gebėdami laiku išgyventi jiems suteiktą nuostabų laikotarpį, suaugę būna kur kas brandesni, jiems būdingas didesnis savarankiškumo lygis. Geriau tam tikrus jausmus, kuriuos sunku kontroliuoti mažam vaikui (pyktis, liūdesys ir kt.) išgyventi būnant šešerių nei negebėti tvarkytis su jausmų maišalyne suaugus.
Taigi, neatimkite iš vaikų vaikystės! Neverskite jų subręsti anksčiau laiko! Taip suteiksite vaikui galimybę bręsti pamažu, pereinant visus savalaikiam brendimui būtinus etapus. Tai naudingiau ir efektyviau, nei bandyti vaikus paversti mažais suaugusiaisiais. Jeigu ir Jūs turėjote progą būti vaiku – nuostabu! Jeigu ne – pamėginkite kartais palepinti savyje gyvenantį mažą vaiką, dūkdami kartu su savo atžalomis.
Tai bus puiki kompensacija ir kur kas geresnis būdas kompensuoti susidariusį vaikystės trūkumą nei kenksmingais būdais, apie kuriuos jau kalbėjome. Užkrėskite teigiamu pavyzdžiu ir kitus tėvelius ir galėsite džiaugtis nuostabiausiu savo mažųjų atžalų gyvenimo tarpsniu, tuo pačiu, paruošdami juos suaugusiųjų pasauliui, kaip tai paradoksaliai beskambėtų, leisdami jiems būti vaikais.
