Ar žinai, kad… daugelis pačių pačiausių mokslinių išradimų atrandama… laimingo atsitiktinumo būdu? Tokiu būdu atrastas ir vienas nuostabiausių (mūsų nuomone) atradimų – saldainiai! Daugiau nei prieš 3 tūkstančius metų Senovės egiptiečiai sumaišė medų, figas ir riešutus – jie sustingo ir… taip buvo pagaminti pirmieji pasaulyje saldainiai… mhm…

Tačiau yra ir kur kas ženklesnių atradimų, įvykdytų laimingo atsitiktinumo dėka. Vienu žymiausių tokių atradimų priskiriamas penicilino atsiradimas. Aleksandras Flemingas – gydytojas, užsiiminėjantis gripo virusų tyrimais – viename iš bandymams skirtų indelių, kuriuose buvo laikyti pavyzdžiai su gripo virusu, dėl oro poveikio susidarė pelėsis. Geriau apžiūrėjęs indelį, mokslininkas pastebėjo, kad aplink pelėsį dingo bakterijos. Šis pelėsis, vadinamas Penicillium, suteikė pavadinimą naujam vaistui, pagamintam jo pagrindu – Penicilinas. O mokslininkas gavo Nobelio premiją.

Dažnai netikėtai įvyksta ir archeologiniai atradimai. Taip buvo atrasti unikalūs pargamento lapai, rasti netoli Negyvosios jūros. Piemenys tiesiog ganė savo ožkas Kumrano kalvose. Kai, staiga, vienas iš jų vos neįkrito į gilų urvą. Užėję į jį piemenys atrado kelis molinius indus, kuriuose buvo laiko nudilinti pargamento lapai. Vėliau, šie senoviniai papiruso lapai buvo už grašius parduuoti vietiniams antikvarams. Tačiau, papuolę mokslininkams į rankas jie tapo tikra sensacija. Šie dokumentai pasirodė esantys ankstyvaisiais Biblijos rankraščiais, kurie buvo daugiau nei 2 tūkstantmečių senumo.

Laimingu atsitiktinumu galima pavadinti netgi mūsų Visatos ir gyvybės atsiradimo Žemėje fenomenus. Visa tai leidžia manyti, kad atsitiktinumo reikšmė mūsų gyvenime kur kas didesnė, nei mes manome. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie mokslą.