Onorė de Balzakas yra pasakęs: „Visų mokslų raktas yra klaustukas“ O Jūs ar ugdote savo vaikų smalsumą? Kokiais būdais siekiate šio tikslo? O galbūt Jūsų vaikų smalsumo skatinti nė nereikia ir jie nuolatos turi įdomių ir suktų klausimų, prieš atsakant į kuriuos, reikia pasukti galvą? Tokių, kaip: Iš kur atsiranda vaivorykštė? Kodėl dangus žydras? Iš kur atsirado kalnai?
Maži vaikai klausinėja daugybės klausimų. Dažnai atsakome į juos, pasitelkę mokslines žinias. Tai gerai, tik iš dalies. Nebūtina atsakinėti labai moksliškai. Kaip tėvai, mes turime skatinti vaikus perprasti juos supančio pasaulio paslaptis. Tačiau nesistenkime atskleisti visos savo erudicijos, tiesiog atsakydami, kodėl pešasi šuo su kate. Geriau, šiuo konkrečiu atveju, pasekti pasakėčią, susijusią su šiais gyvūnėliais.
Vaikai pasižymi lakia vaizduote ir visas gaunamas žinias sieja su savimi. Sužinoję naują faktą, bando įsivaizduoti, kaip jis atsispindėtų jo gyvenime. Pavyzdžiui, pamatęs žmogų, išvedusį pasivaikščioti šuniuką, vaikas klausia: „O kodėl mes neturime šuniuko?“. Arba, pamatęs laivą, klausia: „O aš ar plauksiu laivu?“.
Tai pats natūraliausias pažinimo būdas, kai kiekviena patirtis „perleidžiama per save“. Suasmeninat informaciją, ją lengviau priimti ir įvertinti. Todėl turime stengtis, kad mūsų atsakymai į smalsius vaikų klausimus būtų apgalvoti ir pateikti taip, kad vaikas lengviau juos suprastų, t. y. atsakymai nebūtinai turi būti labai apgalvoti ir protingi, jie turėtų būti pateikiami paprasta, vaikams suprantama kalba.
Pavyzdžiui, jei vaikas Jūsų klausia: „Koks tai traukinys?“, visiškai nebūtina atsakinėti, kad tai keleivinis ar krovininis traukinys ir aiškinti jo specifiką. Užtektų pasakyti: „Pažiūrėk, šis traukinys – mėlynas!“. Svarbu atsakinėti vaikų kalba, be jokių intelektualių išvedžiojimų. Svarbu atsakymus paversti smagiais ir nesuglumti, jei kažko nežinote tuo momentu, kai vaikas Jums užduoda klausimą. Pažaiskite ir pasistenkite kartu surasti atsakymus, naudodamiesi knygomis ar internetu.
Jeigu vaikas įkyriai klausinėja ir atsakymai į jo klausimus būtų absurdiški, nepabijokite pajuokauti, atsakykite nerimtai, galite netgi sukurti šiek tiek kvailoką, bet žaismingą atsakymą. Tada vaikas pataisys Jūsų juokingą, bet netikslų atsakymą, o Jūs galėsite pasidžiaugti jo išmone ir visiems bus smagu! Pavyzdžiui: „Mama, ką tu veiki?“ „-Šoku“, -„Ne mama, tu plauni indus“. Kartu pasijuoksite ir neliks jokios įtampos.
